2019 gegužės 24 d., penktadienis
 
Žiūrėkite naujausią laidą BTV tinklapyje
Laida rodoma
BTV
Šeštadieniais
8:45
 
 

Sveikatos aktualijos

Vanduo gaivina, gydo ir… sargdina
Kas gali būti maloniau už maudynes jūroje, ežere, upėje, tvenkinyje ar bet kuriame kitame vandens telkinyje karštą vasaros dieną. Karštomis dienomis vandenyje ne tik gausybė besipliuškenančių žmonių – ten taip pat knibždėte knibžda ir įvairiausi mikroorganizmai. Vieni jų ramiai gyvuoja, nekenkdami žmogui, kiti gi, pakliuvę į organizmą, gali sukelti begales įvairiausių ligų. Besipliuškenant gurkštelėjus tokio vandens, galima susirgti šigelioze (bakterine dizenterija), žarnyno lazdelės sukeltomis ligomis, liambliaze, kriptosporidioze, vidurių šiltine, cholera, hepatitu A, rotavirusinėmis infekcijomis, helmintozėmis (kirmėlių sukeltomis ligomis) ir t.t. Visų šių ligų sukėlėjai gyvena ir dauginasi žarnose, tad į vandenį pakliūna su išmatomis.

Kai kurių gyvūnų (žuvėdrų, žąsų, ančių, bebrų ir kt.) parazitai, kurie su išmatomis pakliūna į vandenį, žmonėms gali sukelti odos uždegimą, nes parazitų tarpinės vystymosi formos prasiskverbia į odą.

Kaip pasireiškia bakterijų ir virusų sukelti susirgimai?

Bakterijų ir virusų sukelti susirgimai (šigeliozė, žarnyno lazdelės sukelta infekcija, rotavirusinė infekcija ir kt.) dažniausiai pasireiškia viduriavimu, pykinimu, vėmimu, karščiavimu, pilvo spazmais, mažiems vaikams gali atsirasti traukuliai. Pirmieji ligos požymiai atsiranda po 1-3 dienų (kai kuriais atvejais po kelių valandų ar po savaitės) ir trunka 3-14 dienų. Liga nustatoma tiriant išmatas. Susirgimą platina sergantis žmogus arba sukėlėjų nešiotojas.

Bakterijų sukelta leptospirozė turi spalvingenę klinikinę išraišką: pakyla kūno temperatūra, vargina šalkrėtis, galvos, strėnų skausmai, raumenų (ypač blauzdų) skausmai, išsivysto mažakraujystė, atsiranda bėrimai, pagelsta oda ir gleivinės, sutrinka inkstų ir kepenų veikla. Ligą platina graužikai, kiaulės, galvijai, arkliai, avys, ožkos, šunys.

Viruso sukeltas hepatitas A pasireiškia karščiavimu, pykinimu, apetito stoka, nemaloniais pojūčiais pilve, pagelsta oda ir gleivinės, šlapimas pasidaro tamsus, o išmatos – šviesios. Pirmieji ligos požymiai atsiranda po 28-30 dienų (kartais po 15-50 d.). Liga nustatoma tiriant kraują. Susirgimą platina sergantis žmogus arba sukėlėjų nešiotojas, retais atvejais – gyvūnai.

Žarnyno pirmuonių sukelti susirgimai


Žarnyno pirmuonių (kriptosporidijų, liamblijų, amebų ir kt.) sukelti susirgimai pasireiškia gausiu viduriavimu, apetito stoka, silpnumu, nemaloniais pojūčiais pilve (pilvo pūtimu, gurgėjimu, spazmais). Pirmieji ligos požymiai atsiranda po 1-25 dienų (užsikrėtus amebiaze, pirmieji ligos požymiai gali atsirasti ir gerokai vėliau, kartais – net po metų) ir trunka nuo kelių dienų iki kelių mėnesių (priklausomai nuo ligos sunkumo ir organizmo imuninės sistemos būklės). Liga nustatoma tiriant išmatas.

Kriptosporidijozę platina žmogus, laukiniai ir naminiai paukščiai, galvijai, avys, triušiai, ropliai, graužikai, katės, šunys, žuvys; liambliazę - žmogus, bebrai, meškos, šunys, katės, peliniai graužikai; amebiazę – sergantis žmogus ar amebos cistų nešiotojas.
 
Kirminų sukelti susirgimai

Kirminų (spalinių, askaridžių, plaukagalvių, toksokarų ir kt.) sukelti susirgimai dažniausiai pasireiškia apetito stoka, greitu nuovargiu, nemaloniais pojūčiais pilve, įvairiomis alerginėmis reakcijomis (odos ir gleivinių bėrimais, priepuolinio pobūdžio kosuliu, dusuliu). Užsikrėtus spalinėmis pirmieji ligos požymiai atsiranda po 7-10 d.: dažnai skauda dešinį šoną, vargina išangės niežulys. Askaridozės ir trichiuriazės (plaukagalvių invazijos) požymiai atsiranda po 1-3 mėnesių ir gali trukti nuo vienerių iki kelerių metų – kol gyvos kirmėlės. Toksokarozei būdingi dažni kvėpavimo takų susirgimai, sausas, įkyrus kosulys su dusulio priepuoliais (primena bronchinę astmą), pablogėjęs regėjimas (ar net apakimas) dažniausiai vienoje akyje. Liga pasireiškia po kelių dienų, kelių savaičių ar kelių mėnesių, negydant gali tęstis kelerius metus.

Askaridozė ir plaukagalvių invazija nustatoma tiriant išmatas, enterobiozė - tiriant išangės nuograndas, toksokarozė – tiriant kraują. Askaridozę, trichiuriazę, enterobiozę platina sergantis žmogus, toksokarozę – šunys ir katės.

Laukinių gyvūnų parazitų sukeltas cerkarinis dermatitas (arba „plaukikų niežulys“) pasireiškia odos bėrimais, niežuliu, deginimu, dilgčiojimu, retais atvejais – bendru negalavimu, karščiavimu. Kai kuriais atvejais parazitų lervos gali net keliauti po oda, po 1-5 cm per parą, palikdamos matomus raudonus takelius. Liga pasireiškia po kelių minučių ar po kelių dienų, dažniausiai paros bėgyje. Užkratą platina žuvėdros, antys, žąsys, gulbės, bebrai, ondatros. Liga nustatoma pagal būdingus požymius (įkyrus niežulys ir odos bėrimai) ir tiriant kraują.

Kaip išvengti visų minėtų susirgimų?


Patikimiausias būdas – nesimaudyti žmonių ir gyvūnų išmatomis užterštuose vandens telkiniuose.

Na, o vandens užterštumas didžiąja dalimi priklauso nuo pačių besimaudančiųjų – jei maudynių mėgėjai laikysis asmens higienos taisyklių, nesimaudys sirgdami žarnyno užkrečiamosiomis ligomis, nemaudys tuose pačiuose telkiniuose savo augintinių, neplaus vaisių, uogų, daržovių atviruose vandens telkiniuose, tuomet daugelio susirgimų pavyks išvengti.

KVSC inf.
 
 
© UAB Sveikatos ABC   Reklama
Dizaino sprendimas: Deform
Techninis sprendimas: PGS
“Sveikatos ABC”
Redakcijos adresas:
Inovacijų g. 4, LEZ, Kauno raj.
Tel. (8 37) 328008
Faks. (8 37) 338487
redaktore@sveikatosabc.lt