2019 lapkričio 15 d., penktadienis
 
Žiūrėkite naujausią laidą BTV tinklapyje
Laida rodoma
BTV
Šeštadieniais
8:45
 
 

Straipsniai

Prakaitavom ir... prakaituosime?
Prakaitavimas yra individualiai kintanti organizmo savybė. Kambario temperatūroje sveikas žmogus išskiria 400–600 mililitrų prakaito per parą.  Kritiškomis situacijomis per parą žmogus gali išprakaituoti iki 12 litrų prakaito. Net 41 proc. žmonių mano, kad itin gausus prakaitavimas yra karjeros kliūtis, kiti dėl to turi asmeninio gyvenimo problemų: nevaikšto į pasimatymus, vengia prisilietimų ir naujų pažinčių, atsiriboja nuo žmonių. Vienam britų antiperspirantų gamintojui atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad prakaitas žmogų varžo labiau negu pleiskanos.

Šiek tiek mokslo žinių

Žmogus turi apie 2–4 milijonus prakaito liaukų. Viename kvadratiniame delno centimetre yra apie 300 prakaito liaukučių, tokiame pat nugaros odos plote – tik 50 prakaito liaukų. Pažastys išskiria vos apie 1 procentą prakaito. Prakaito sudėtyje yra 98–99 proc. vandens ir 1–2 proc. druskų, azotinių medžiagų, kai kurių aminorūgščių (serino, histidino), riebalų rūgščių, muilų, cholesterolio, eterinių rūgščių, vitaminų, gliukozės bei steroidinių hormonų. Pagrindinė prakaito funkcija – saugoti kūną nuo perkaitimo. Būnant karštoje aplinkoje padidėjęs prakaitavimas atlieka termoreguliacinę funkciją.

Žmogaus oda yra svarbus šalinimo organas. Prakaituojant per odą iš organizmo pašalinami šlakai. Nuo jų kiekio ir sudėties priklauso prakaito kvapas. Vartojant kontraceptines tabletes bei menstruacijų dienomis prakaito kvapas pakinta.

Padidėjęs prakaitavimas

Padidėjęs prakaitavimas ne visada yra ligos požymis. Labiau prakaituoja žmonės, turintys labilią vegetacinę nervų sistemą. Prakaitavimą sukelia stresas, didesnis fizinis krūvis, gausus karštų skysčių, alkoholio vartojimas. Prakaito liaukų veikla ypač suaktyvėja lytinio brendimo metu, o kai kurioms moterims – po gimdymo ar prieš menstruacijas. Vyrų prakaito liaukos yra aktyvesnės nei moterų.

Hiperhidrozė – patologiškai pakitęs prakaitavimas, atsirandantis įvairių ligų ir patologinių būklių metu. Gausus prakaitavimas būna karščiuojant, ypač kai temperatūra krenta išgėrus temperatūrą mažinančių vaistų. Sergant infekcinėmis ligomis (pavyzdžiui, tuberkulioze, brucelioze, maliarija) prakaitavimą sukelia kūno temperatūros svyravimai. Ypač gausiai prakaituojama sergant onkologinėmis ligomis (limfogranuliomatoze, limfosarkoma).

Endokrininės ligos taip pat sukelia padidėjusį prakaitavimą. Drėgna, karšta oda – Bazedovo ligos arba hipertireozės požymis. Prakaituojama ir sergant cukriniu diabetu, hipoglikeminės būklės metu, esant autonominės nervų sistemos pažeidimui. Klimakterinio amžiaus moteris taip pat vargina padidėjęs prakaitavimas dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų. Prakaitavimas po valgio, fizinio krūvio – širdies ligų dekompensacijos požymis. Prakaituoja visas kūnas, bet labiausiai tos vietos, kur išsidėsčiusios prakaito liaukos – delnai, pažastys, padai, veidas, kirkšnys.

Estetinis trūkumas ar sveikatos problema?


Prakaituoti galima ant bėgimo tako arba sporto klube, bet tai nepriimtina per oficialius susitikimus ar viešose vietose. Net 60 proc. vyrų ir moterų norėtų prakaituoti mažiau.

Kaip sakė dermatovenerologė Renata Bartusevičienė, kas trečia Lietuvos moteris patiria nemalonumų dėl prakaitavimo. Kas tai – estetinis trūkumas ar medicininė problema? Sunku nustatyti, kur yra šių dviejų dalykų riba, bet priežastis ištirti būtina. Tačiau dažniausiai tai yra fizinis trūkumas, kurį galima pašalinti specialiais preparatais
(pvz., botulino toksinu). Padėtį gali palengvinti ir antiperspirantai. Jie apie 40 proc. blokuoja pažastų prakaito liaukų veiklą.
 
Svarbu išsiaiškinti priežastis


Prakaitavimo normos įvertinimas yra labai subjektyvus. Tam turi įtakos ne tik kultūra ar klimatas, bet ir aplinka, išsilavinimas, pragyvenimo lygis. Tarptautinės hiperhidrozės draugijos duomenimis, per gausiai prakaituoja 3 proc. visos žmonijos. Tai žmonės, kurie, atsižvelgus į tam tikras normas, iš tikrųjų prakaituoja per gausiai.

„Jeigu jaučiate, kad prakaituojate per gausiai, kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti cukraligės arba padidėjusios skydliaukės požymiai. Jeigu nesergate jokia liga, bet staiga pradėjote itin gausiai prakaituoti, priežastis tikriausiai yra genetinė. Tai dažniausiai patvirtina medicinos tyrimai, ypač jeigu gausiai prakaituoja ir kiti jūsų šeimos nariai“, – sakė dermatolovenerologė.

Itin gausus prakaitavimas – vidinio termostato, t. y. sistemos, saugančios organizmą nuo perkaitimo, defektas. Ši sistema yra glaudžiai susijusi su nervų sistema, skatinančia veikti viso kūno ekrinines (prakaito) liaukas. Daugiausia jų yra pažastyse, kirkšnyse, ant delnų, padų, kaktos ir nosies. Sveiko žmogaus ekrininės liaukos ramiai veikia visą dieną, o patyrus stresą, stiprias emocijas arba oro temperatūrai perkopus per 30?C, jų veikla intensyvėja. Nustatyta, kad žmonių, kurie smarkiai prakaituoja, nervų sistema nuolat veikia ekrinines liaukas ir tai nebūna susiję su ypatinga situacija arba metų laiku. Kai kurie žmonės prakaituoja kasdien, kiti – kelis kartus per savaitę, tačiau tik tada, kai nemiega. Naktimis pasikartojantys karščio pylimai arba prakaitavimas gali būti hormoninės sistemos sutrikimų arba menopauzės požymiai.

Nuolat gausiai prakaituojanti oda netenka apsauginio lipidų sluoksnio, dėl to būna neatspari infekcijomis (ypač delnų ir padų oda). Todėl gausiai prakaituojant būtina gydytis.

Puiki estetinės korekcijos priemonė


Pasak gydytojos R. Bartusevičienės, geriausiai veikia botulino toksino injekcijos. Taip, kalbame būtent apie botulino toksiną, kuris lygina mimikos raukšles. Tam tikra preparato dozė įšvirkščiama ne į raumenį, kaip daroma koreguojant raukšles, bet po oda, kaip skiepijant. Botulinas sustabdo nervinių ląstelių galūnių, veikiančių ekrinines liaukas, funkcionavimą ir slopina jas apie 6–12 mėn. Atlikus injekciją, pirmą arba antrą savaitę šios liaukutės tiesiog nustoja veikti.
Botulino injekcijų dažniausiai pageidauja moterys, nes mėgsta vilkėti itin priglundančius drabužius, todėl per gausus prakaitavimas būna labiau pastebimas. Vis dėlto injekcijas į delnus renkasi ir vyrai, ir moterys – banko darbuotojai, teisininkai ir verslininkai. Vadinasi, visi tie, kuriems stiprus sausos rankos paspaudimas – sėkmės sąlyga jų veiklos srityje. Kai kurie ryžtasi botulino injekcijai tik į dešinę ranką.
 
„Beje, botulino injekcijas būtina kartoti. Bet nenusiminkite: po kiekvienos procedūros kur kas mažiau prakaito ima išskirti ir kitos kūno vietos. Maždaug pusei pacientų, sušvirkštus toksino, pavyzdžiui, į pažastis, kur kas mažiau prakaituoja ir delnų bei padų oda“, – savo patirtimi dalijosi gydytoja.
 
Cheminiai ir natūralūs antiperspirantai

Vaistinėse ir kosmetikos parduotuvėse siūlomų tepalų, kremų, antiperspirantų sudėtyje yra aliuminio. Ši medžiaga užkemša prakaito liaukas, slopina prakaitavimą ir lėtina bakterijų vystymąsi. Tačiau tokiomis priemonėmis piktnaudžiauti nevertėtų.
Dezodorantuose naudojamas aliuminis organizme suformuoja laisvuosius radikalus, kurie „nusėda“ inkstuose, kepenyse, smegenyse, kremzlėse bei kaulų čiulpuose ir ilgainiui gali sutrikdyti šių organų veiklą. Teigiama, kad naudojant įprastus antiperspirantus didėja krūties vėžio rizika.

Efektyvus yra kristalų antiperspirantas. Jis pagamintas iš natūralios medžiagos alūno. Tai – natūralus gamtos produktas, kasamas iš žemės. Dėl poras uždarančių savybių šis antiperspirantas sukuria terpę, kurioje negali daugintis bakterijos, tačiau, kitaip nei sintetiniai dezodorantai, vis tiek leidžia odai kvėpuoti. Alūno kristalas nestabdo prakaitavimo, tad iš organizmo gali pasišalinti druskos ir kitos kenksmingos
medžiagos.

Gali padėti psichoterapija

Pernelyg gausiai prakaituojantys žmonės patiria daug nepatogumų. Kai kurie net vengia matuotis parduotuvėse drabužius, nes bijo išterlioti, arba perka tik per interneto prekybos sistemą. Prakaituojantys vyrai niekada nenusivelka švarkų, moterys renkasi margas palaidines, o rankinėse nešiojasi atsarginių drabužių. Tokie žmonės niekada nenusiauna batų matant svetimiems žmonėms.

Dermatovenerologės R. Bartusevičienės teigimu, hiperhidrozė yra glaudžiai susijusi su paciento fiziologija, tačiau gydytoja pataria ieškoti ir psichologų pagalbos. Dėl streso imama prakaituoti gausiau, o reagavimo būdas į sudėtingas situacijas dažniausiai būna įgytas. Psichoterapija arba relaksacija padeda sumažinti jo pasekmes.
 
Psichoterapeuto pagalba tikrai gali būti reikalinga, ypač kai dėl prakaitavimo kyla stiprus stresas, panašus į stresą sergant žvyneline ar atopiniu dermatitu. Tada iš rankų krenta stiklinės, kyla elektros srovės trenkimo pavojus, dokumentai būna išterlioti rašalu, knygos – dėmėmis, metaliniai daiktai rūdija. Tokie atvejai yra gana reti, tačiau būtent tokiems žmonėms būtina kompleksinė pagalba.

Parengė Aušrinė Baronaitė

„Sveikatos ABC“ žurnalas Nr. 6, 2011 m. birželis
 
 
© UAB Sveikatos ABC   Reklama
Dizaino sprendimas: Deform
Techninis sprendimas: PGS
“Sveikatos ABC”
Redakcijos adresas:
Inovacijų g. 4, LEZ, Kauno raj.
Tel. (8 37) 328008
Faks. (8 37) 338487
redaktore@sveikatosabc.lt